tviskėti

tviskė́ti, tvìska, -ė́jo intr. Rtr, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; N, I, M, L 1. akinamai švytėti, šviesti: I dieną elektros tvìska, trata Rdn. Lempos tvìska tvìska, kaip dvare kokiame, kaip bažninčio[je] End. Saulė tviskė́jo į langus J. Ji matė, kaip žaibavo, kaip tviskėjo ugnys, ir jau drebėdama laukė trenksmo I.Simon. Tviska plaukia šviesa visosna pusėsna I.Šein. | O ta tą vakarą buvo pasirėdžius rūbais, kai saulė tvìskančiais Jrk79. ║ J, ŠT35 žaibuoti, plyksėti: Tviska žaibai I. Tai tvìska, tai žaibuoja K. Ateina juodžiausis debesis, žaibai jau tvìska, perkūnija bilda Vkš. Žaibai pradėjo tviskė́ti Kl. Žaibai tviskėjo iš juodo dangaus Vd. Perkūnija piškina, žaibai tviska Žem. O žaibai kad tviska, rodos, dangų į skiauteles suraižys S.Čiurl. | Tetvisk viskas, težaibuoja, aš tikiu: Dievs užmistoja PG. | prk.: Petriukui galvoje ūžė, akyse žaibai tviskėjo ir koja gėlė LzP. Kainas sukėlė – akės tvìska Krš. Aplink žvaigždelės mirga ir tviska LTR(Plv). Tiek meta žaibus, ka visi pašaliai tviska Vvr. 2. J atspindint šviesai ryškiai švytėti, žibėti, tvaskėti: Anksčiau, būdavo, tvìska vanduo, o dabar baigia užželt Rm. Giria tebeošė kaip ir seniau, ežeras tebetviskėjo, lankos tebežaliavo J.Marc. Saulė šviečia priešais, vanduo tviska, akina rš. Per lygiuosius laukus, pro žaliuosius miškus rangos tviska Neris tartum juosta šilkinė L.Gir. Saulė iš pietų spindi į langus, tę tviska langai bažnyčios Erž. O marių erdvė begalinė nuo pilno mėnesio tviskėjo Mair. ║ tvieskiamai blizgėti, žėrėti: Parvažiavo iš Amerikos pasirėdęs, pasipuošęs – žiedai tik tvìska ant rankų Šmk. Ant mano kaklo perlai žėrėjo, ant mano rankų žiedai tviskė́jo Š(Zp). Vaisiai tviskėjo kaip auksas, o žiedai – kaip liepsna J.Balč. Savo peilį atrado da bežibant betvìskant, ale brolio peilį surūdijusį Jrk14. Prašau pirmiausia … ant baltų suolų …, už tviskančių̃ torelkų sėdėti, gražių kalbų kalbėtie LB271. Tvìska blizga prie šalies šoblelė, aukštai žėri mano kepurėlė (d.) Jrb. 3. savo spalvingumu išsiskirti, būti ryškiai matomam: Ei tvìska blizga šilkų kaspinėliai ant geltonų kaselių JV673. Ui tvìska blizga povo plunksnelė už kiaunių kepurėlės JV19. Žiba tviska kamanėlės iš auksinio galionėlio NS1110(Vb). Staklės tviskėjo, šaudyklė švytėjo, jiedvi gražiai dainavo KlvD10. Jau žiba žiedeliai ant rankelių, tviska vainikėlis ant galvelės LTsI347. Aš tavi parvesiu šį pat rudinelį, ka žydės, ka tviskės balti akmineliai LTR(Žg). Krinta perlais raselė raselė, žiba tviska pievelė LTR(Trgn). | prk.: Jų veidai džiaugsmu tviskėjo rš. Gamta Žemaitės raštuose tviska visom savo spalvom rš. Lietuviškoji mintis jau buvo pradėjus vaiskiau tviskėti rš. ║ žvilgėti: ^ Širvys šika, uodega tviska (grąžtas) Gdž. 4. prk. šviesti, švytėti (apibūdinant švarą, tvarką, puošnumą, gražumą): Dabar kambariai ko gražiausi: žiba tvìska, baisu įeit Mžš. Meldykla buvo labai gražiai išpuošta, visur mirgėjo, visur tviskėjo J.Balč. Va, vaikel, kokia tau graži titė: žiba, tviska! Mžš. Pernai visas sodas tviskė́jo Srv. 5. tvyksčioti smarkiai degant, kūrenantis: Ugnis krosnyj tviskėjo tratėdama LzP. Duonkepys tviskėjo, tratėjo, – pyragams kūrenosi S.Čiurl. Ant kalno rymojau, ugnelė tviskėjo LTR(Kltn). Nurimę sustojom prie tviskančio laužo V.Myk-Put. ║ žybčioti (ppr. degant): Naktimis šen bei ten tviskėdavo ir gesdavo kruvini gaisrų atspindžiai A.Vien. 6. plakti, mušti: Man širdis tviska, bene padarei tiktai ką? M.Valanč. 7. FrnW prk. plepėti, taukšti. \ tviskėti; atitviskėti; ištviskėti; nutviskėti; patviskėti; partviskėti; pertviskėti; sutviskėti; užtviskėti